Kompensacija gali būti teikiama fiziniams asmenims, kurie sunaikino M1 klasės transporto priemonę ir įsigijo mažiau taršią transporto priemonę ar viešojo transporto bilietus.
Transporto priemonė turi būti sunaikinta pagal Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles.
Transporto priemonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki 2023 m. birželio 1 d. buvo registruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.
Transporto priemonės techninė apžiūra turėjo galioti 2023 m. lapkričio 18 d.
Pareiškėjas turi būti transporto priemonės savininkas/valdytojas ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki 2023 m. birželio 1 d.
Pareiškėjas gali pateikti prašymą tik vieną kartą.
Visos įsigytos paslaugos ir (ar) transporto priemonės turi būti nurodytos viename prašyme.
Pareiškėjui, kuriam jau buvo išmokėta kompensacija pagal šią programą, kompensacija negali būti teikiama
Ne daugiau kaip 1000 eurų viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metiniams ar kitiems bilietams (išskyrus vienkartinius bilietus).
Ne daugiau kaip 1000 eurų E-piniginės papildymui viešojo transporto išlaidoms kompensuoti.
Ne daugiau kaip 1000 eurų E-piniginės papildymui dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių (rekomenduojama elektromobilių) pasidalijimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.
Ne daugiau kaip 2 vnt. mažiau taršių transporto priemonių:
500 eurų už elektrinį dviratį, triratį ar keturratį.
300 eurų už dviratį ar elektrinį paspirtuką.
Išlaidas pagrindžiantys dokumentai (PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra).
Išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai (fiskalinis kasos aparato kvitas, banko pavedimo išrašas arba grynųjų pinigų priėmimo kvitas).
Įgaliojimas atstovauti pareiškėjui (jei pareiškėjas įgalioja kitą asmenį).
Gamintojo techninė specifikacija (jei įsigytas elektrinis dviratis, triratis, keturratis, dviratis ar paspirtukas).
Klimato kaitos programos priemonės „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.) tvarkos aprašas:
Paraiškos priimamos nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., arba kol bus panaudotos skirtos lėšos.
Šiandien daugėja automobilių, kurių gyvavimo laikas artėja prie pabaigos. Dėl to įvairios valstybės pradeda aktyviai plėtoti automobilių utilizavimo paslaugas, siekdamos spręsti šią problema. Šiame straipsnyje nagrinėsime automobilių utilizavimo paslaugų situaciją Lietuvoje.
Automobilių utilizavimo paslaugos Lietuvoje yra įtakingas ir sparčiai besivystantis sektorius, o šiuolaikinės tendencijos rodo nuolatinį jo augimą bei plėtrą. Viena iš pastebimų tendencijų yra žmonių sąmonės kėlimas apie aplinkos apsaugą ir darnų vartojimą, skatinantis ieškoti alternatyvių transporto sprendimų, o automobilių utilizavimas yra vienas iš jų. Vis labiau populiarėja dalinės transporto paslaugos, tokios kaip nuomos automobiliai ar pasidalinimo transporto platformos, kurios suteikia galimybę naudotis automobiliu tik tada, kai jis tikrai reikalingas, mažindamos individualių automobilių poreikį. Taip pat pastebima tendencija į elektromobilių utilizavimą, siekiant mažinti teršalų išmetimą ir prisidėti prie aplinkos apsaugos. Lietuvoje taip pat aktyviai plėtojamos įvairios iniciatyvos, skatinančios automobilių perdirbimą ir perdirbimo technologijų tobulinimą, siekiant sumažinti automobilių atliekų kiekį ir jų poveikį aplinkai. Visos šios tendencijos rodo, kad automobilių utilizavimo paslaugos Lietuvoje įgauna vis didesnį vaidmenį transporto sistemoje, o šiuolaikinės technologijos bei vartotojų poreikiai formuoja naujas ir inovatyvias paslaugas šiame sektoriuje.
Automobilio utilizavimo perdirbimo procesas yra svarbus etapas automobilių gyvavimo cikle, skirtas sumažinti aplinkos taršą ir išnaudoti naudingas medžiagas bei komponentus. Šis procesas apima automobilių, kurie pasibaigė savo naudojimo laikotarpiu arba sugedo, sunaikinimą ir perdirbimą.
Pirmasis žingsnis yra automobilio išardymas, kurio metu atskiriami įvairūs komponentai, tokie kaip variklis, pavarų dėžė, plastikiniai ir metaliniai elementai. Tada komponentai, kurie gali būti pernaudojami, yra atskiriami ir perdirbami. Tai leidžia sumažinti atliekų kiekį ir padidinti medžiagų efektyvumą.
Kitas svarbus žingsnis yra toksinių medžiagų, pvz., akumuliatorių rūgšties ar alyvų, išskyrimas ir tvarkymas, kad būtų išvengta aplinkos taršos. Tai reikalauja specialių technologijų ir įrangos, kad būtų užtikrinta saugi ir efektyvi perdirbimo procedūra.
Galiausiai, po perdirbimo proceso, didelė dalis automobilio liekanų gali būti panaudojama gamybos pramonėje kaip antrinės žaliavos, taip prisidedant prie cirkulinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Visas šis procesas yra būtinas siekiant mažinti išteklių sunaudojimą, atliekų kiekį ir aplinkos taršą, prisidedant prie tvarios vystymosi.
Automobilio utilizavimo subsidijos ir skatinimo priemonės yra svarbi iniciatyva, skirta skatinti automobilių naudojimo aplinkai nekenksmingumą bei senų automobilių pakeitimą naujesniais, daugiau išmetamo CO2 kiekio mažinančiais modeliais. Šios priemonės dažnai apima finansinę paramą arba mokesčių lengvatą tiems vartotojams, kurie parduoda senesnį automobilį ir įsigyja naujesnį, mažiau teršiantį arba alternatyvų variklį turintį transporto priemonę. Tai ne tik skatina ekologiškesnį automobilių parką, bet ir prisideda prie bendro aplinkosauginio tikslo – mažinti CO2 emisijas ir gerinti oro kokybę. Tačiau svarbu užtikrinti, kad tokių priemonių įgyvendinimas būtų teisingas ir skaidrus, nepaliekančios vietos neteisingam išnaudojimui arba netinkamam naudojimui.
Automobilio utilizavimo pirkimo galimybės suteikia unikalią galimybę efektyviai tvarkyti senus arba sugedusius automobilius. Ši praktika leidžia ne tik išvengti aplinkai kenksmingo automobilio likvidavimo problemų, bet ir suteikia galimybę perdirbti naudingas automobilio dalis arba medžiagas, taip prisidedant prie cirkulinės ekonomikos plėtros. Be to, naudojant automobilio utilizavimo pirkimo galimybes, galima gauti finansinę naudą iš senų automobilių pardavimo arba jų dalinių perdirbimo. Tai taip pat skatina žmones daugiau apgalvotai rinktis naujus automobilius su ilgesniu tarnavimo laiku, kurių eksploatavimas turi mažesnį poveikį aplinkai. Taigi, automobilio utilizavimo pirkimo galimybės ne tik sprendžia senų automobilių likvidavimo problemas, bet ir skatina tvarų automobilių vartojimą bei ekonomikos efektyvumą.
Švietimo programos yra esminė priemonė visuomenės informavimui apie automobilių utilizavimo paslaugų privalumus bei teikiamas galimybes. Viešosios kampanijos, mokymai ir seminarai yra veiksmingos priemonės, skirtos platesnei auditorijai supažindinti su šiomis temomis. Viešosios kampanijos gali pasitelkti įvairius informacijos sklaidos kanalus, pritraukdamos dėmesį prie svarbiausių aspektų, tokių kaip aplinkosauga, ekonominiai pranašumai ir bendras naudingumas. Mokymai ir seminarai leidžia išsamiau suprasti automobilių utilizavimo procesą, pabrėžiant jo įtaką aplinkai bei galimybes įgyvendinti tvarius transporto sprendimus. Švietimo programos taip pat gali skatinti visuomenės dalyvavimą ir aktyvų įsipareigojimą veiksmingai tvarkyti automobilių utilizavimą, skatinant tvarias praktikas ir sąmoningą automobilių vartojimą. Taigi, švietimo programos yra būtina priemonė siekiant skatinti sąmoningumą ir skatinti ilgalaikius pokyčius transporto sektoriuje.
Automobilių utilizavimo paslaugos tampa vis svarbesnės siekiant efektyviai tvarkyti senus automobilius ir mažinti jų neigiamą poveikį aplinkai. Lietuvoje vykdomos iniciatyvos rodo, kad šalis žengia žingsnį teisinga kryptimi. Tačiau tolesni veiksmai, tokie kaip infrastruktūros plėtra, subsidijų sistema ir švietimo programų stiprinimas, gali padėti dar efektyviau įveikti šią problemą ateityje.